MOODLE
VIDEO
DIENYNAS
VISAGINO
TECHNOLOGIJOS IR VERSLO
PROFESINIO MOKYMO CENTRAS
ISO9001
Pagrindinis Naujienos Gyventi – reiškia pažinti!

Gyventi – reiškia pažinti! PDF Spausdinti Email
Šeštadienis, 07 Liepa 2007 11:54

Esame Visagino jaunimo organizacijos ,,Savas” nariai, bet tuo pačiu ir Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro moksleiviai. Nusprendėme išanalizuoti, ką centro mokiniai žino apie Lietuvos istoriją, tradicijas, papročius. Anketavimo rezultatai parodė, jog jaunimas labai mažai tuo domisi, žinios yra labia ribotos. Visiems žinoma, kad Visaginas yra multikultūrinis miestas. Mūsų centre mokosi įvairių tautybių ir kultūrų moksleiviai. Galbūt dėl to žinios apie Lietuvos istoriją, tradicijas, papročius ir kultūrą yra ribotos ir dažnai skirtingos.

Šis projektas mums padės daug geriau ir plačiau pažinti Lietuvą, sužinoti kiek šia tema domisi Lietuvos gyventojai, jaunimas. Savo įgytą patirtį ir žinias perduosime Visagino miesto jaunimui. Taip pat norime savo sukurtu filmuku ir žemėlapiu (vienas iš projekto uždavinių) parodyti Visagino miesto jaunimui kaip kitaip galima pažinti (neformaliu būdu) Lietuvos istoriją, kultūrą, kaip įdomiai ir turiningai jaunimas gali tai padaryti. Ateityje tikimės skleisti įgytas žinias ir užsienyje. Dabar trumpai papasakosime kaip mums sekėsi dirbti ir kurti filmuką keliaujant po Molėtų, Anykščių, Ignalinos, Utenos, Zarasų ir Visagino miestus. Ar dažnai pagalvojame, ką mes patys žinome apie savo miestą, jo istoriją, kultūrą? Turbūt, kad ne... O jeigu ir pagalvojame, tai nusprendžiame, kad nėra ką ten žinoti, nes viskas ir taip elementaru.

Tačiau ar taip yra iš tikrųjų? Norėdami tai išsiaiškinti, mes nutarėme padaryti mažą eksperimentą - su kamera pakeliauti po didžiuosius Utenos apskrities miestus is paklausinėti ten gyvenančių žmonių apie jų miestus. Taigi, kai kelionės data jau buvo suplanuota, mūsų komandai liko tik pasiskirstyti miestus bei pasiruošti klausimus, kurie, tiesą pasakius, nebuvo labai sudėtingi. Pavyzdžiui: kas yra jūsų miesto meras? Kiek gyventojų jūsų mieste? Iš ko kilęs jūsų miesto pavadinimas? Kaip vadinasi jūsų miesto bažnyčia? Ir t.t. Tarp kitko, pastarasis klausimas daugumai pasirodė neįveikiamas. Mūsų tikslas buvo aplankyti Ignaliną, Molėtus, Anykščius, Uteną, Zarasus ir Visaginą. Sutarėme, kad viename mieste klausimus uždavinės po du žmonės, neskaičiuojant mūsų operatoriaus. Kai visi pasirengimo reikalai buvo sutvarkyti, liko tik laukti išvykimo ryto... O jis nežadėjo nieko gero, nes pliaupė lietus, spaudė šaltukas. Liko tikėtis, kad iki pirmojo miesto oras pagerės.

Deja, atvykus i Ignaliną, lijo dar stipriau, pūtė žvarbus vėjas. Galbūt dėl to žmonės buvo labai nekalbūs. Na, juos galima pilnai suprasti: ankstyvas rytas, šalta, lyja, ir dar kažkokie neaiškūs žmonės puola su kamera klausinėti apie jų miestą. Kažin, ar man pačiam tokiu atveju atsirastų noras atsakinėti. Tačiau, mūsų laimei, ir tokiomis oro sąlygomis radome geranoriškai nusiteikusių žmonių, kurie mielai sutiko atsakyti i mūsų užduotus klausimus. Valandėlę paklaidžioję po Ignalinos gatves bei gatveles, sėdome i autobusiuką ir patraukėme kito miesto link. Molėtai. Lietaus nebėra, oras gan neblogas, tik kad visur šlapia.

Žinoma, mūsų super komandai tai ne problema. Kol vieni bendravo su miesto žmonėmis, kiti nusprendė suvalgyti po kebabą, o jis juk laaaabai maistingas!.. Pasistiprinę toliau leidomės i kelią. Anykščiai. Būtent ten turėjome praleisti naktį. Greitai pabendravę su žmonėmis, nuvykome i piceriją pavalgyti ir, susėdę i savo transporto priemonę, leidomės ieškoti savo būsto nakčiai. Gan ilgai klaidžiojome po Anykščių priemiesčio miško keliukus, tačiau galų gale, perpratę duotas sodybos koordinates, pasiekėme tikslą. Įsikūrę mąstėme, ką veikti toliau, nes laiko iki vakaro buvo likę gan daug. Komandos merginos nusprendė pasivažinėti ir pasimėgauti Anykščiuose esančiu pirčių bei baseinų kompleksu, o tuo tarpu vaikinai liko sodyboje ir merginoms ruošė vakarienę. Pavalgę, gerai išsimiegoję bei pailsėję kitos dienos rytą vėl leidomės i kelią... Utena - didžiausias mūsų maršruto miestas. Bet žmonės gan nekalbūs. Gali būti, kad įtakos tam turėjo ankstyvas rytas. Pabendravę su uteniškiais, trumpam užsukome į kavinukę papusryčiauti. Žinojome, kad artėjame prie tikslo, nes iki miesto, nuo kurio pradėjome kelionę, liko visai nedaug... Zarasai.

Oras puikus, švietė saulė, žmonės draugiški. Turbūt nesumeluosiu sakydamas, kad Zarasuose sutikome daugiausiai žmonių, kurie geranoriškai atsakinėjo i mūsų klausimus. Kartais atrodė, kad kalbamės su žmonėmis, iš anksto pasiruošusiais atsakyti į mūsų klausimus. Zarasiškiai tikrai išmano apie savo miestą! Po dviejų dienų kelionės mūsų komanda grįžo i pirminį tašką -Visagino miestą. Grįžę namo, skubėjome kuo greičiau užduoti savo klausimus mūsų miesto žmonėms, ir skirstytis, todėl neužtrukome pernelyg ilgai, o be to, ir žmonės buvo gana kalbūs. Darant išvadas apie mūsų išvyką, galima pasakyti, kad bent jau Utenos apskrities žmonės apie savo miestus žino tikrai nemažai. Be abejo, didžiausia mūsų pašnekovų baimė visuose miestuose buvo kamera - ji lyg koks ginklas gąsdino daugumą žmonių, ypač senyvo amžiaus. Manau, kad šis projektas tikrai pavykęs ir paskatins jaunimą domėtis savo miestu bei jo kultūra. Juk negali žinoti, kada pats pateksi į kameros objektyvą.

Atnaujinta Pirmadienis, 05 Sausis 2009 10:11