Gimnazijos skyrius

Priimami mokiniai, baigę 8 arba 9 klases.

Besimokydami centro gimnazijos skyriaus I ir II (9-10)  klasėje mokiniai įgyja pagrindinį išsilavinimą ir profesines kompetencijas pagal pasirinktą profesinio mokymo programą.  Baigę pagrindinio ugdymo programą, mokiniai toliau gali tęsti mokymą pagal pasirinktą profesinio mokymo programą ir įgyti vidurinį išsilavinimą kartu su profesinę kvalifikaciją.

Mokymosi trukmė pagal pagrindinio ugdymo programą: 2 m.
Mokymosi kalbos: lietuvių kalba (gimtoji) / rusų kalba (gimtoji)

Pagrindinio ugdymo programai (II daliai) skirtas pamokų skaičius per dvejus metus

Centro gimnazijos skyriaus III-IV (11-12) klasėse mokosi mokiniai siekiantys įgyti vidurinį išsilavinimą ir profesiją.

Po dviejų metų mokiniai, išlaikę mokyklinius arba valstybinius brandos egzaminus, įgyja vidurinį išsilavinimą ir gauna brandos atestatą.

Mokiniai, kurie tęstdavo mokymą pagal profesinio mokymo programą kartu su pagrindinio ir vidurinio ugdymo programomis, taip pat įgyja profesinę kvalifikaciją ir gauna profesinio mokymo diplomą.

Mokiniai, kurie pradėjo mokytis pagal profesinio mokymo programą kartu su vidurinio ugdymo programa, trečiaisiais mokymosi metais mokosi tik pasirinktos profesinio mokymo programos dalykų ir baigę profesinio mokymo programą, įvertinus jų įgytas kompetencijas, įgyja profesinę kvalifikaciją ir gauna profesinio mokymo diplomą.

Mokydamiesi centro gimnazijos skyriuje mokiniai gali išvykti į užsienio šalis pagal Erasmus + programos projektus gilinti profesinių gebėjimų, pažinti svečią šalį, tobulinti užsienio kalbą. Taip pat gali dalyvauti įvairioje neformaliojo švietimo veikloje (būreliuose): sporto, meninės raiškos, profesijos, techninės kūrybos.

Vidurinio ugdymo programai skirtas pamokų skaičius per 2021-2022 metus

Mokinių taryba – mokinių savivaldos institucija, atstovaujamuoju būdu įgyvendinanti mokinių savivaldos teisę.

Mokinių tarybos nariai deleguojami visuotinio mokinių susirinkimo metu 2 metų kadencijai. Mokinių tarybai vadovauja tarybos narių išrinktas pirmininkas. Ši taryba inicijuoja ir padeda organizuoti renginius, akcijas, vykdyti prevencines programas, teikia pasiūlymus dėl mokymo organizavimo, socialinės veiklos, organizuoja savanorių judėjimą, dalyvauja rengiant centro veiklą reglamentuojančius dokumentus, svarsto direktoriaus teikiamus klausimus, susitaria dėl centro veiklos organizavimo, deleguoja narius į centro tarybą (savivaldos instituciją).

ATRIBUTIKA

TRADICIJOS

1. Kalbų savaitė 
Rugsėjo 26 dieną švenčiama Europos kalbų diena. VTVPM centre visą savaitę vyksta renginiai, kurių metu mokiniai skatinami atkreipti dėmesį į kalbų mokymosi svarbą. Vyksta vertėjų konkursai, Europos kalbų žinovų varžybos, renkamas šauniausias rašinys. Taip ugdoma pagarba visoms Europoje vartojamoms kalboms, mokiniai skatinami uoliau mokytis kalbų, nes jie suvokia, jog žinios, įgytos mokykloje, atvers platesnes gyvenimo perspektyvas. 

 

2. Gimnazistų vakaras 
Pirmosiomis spalio dienomis Centre vyksta Gimnazistų vakaras. Šventė labai linksma, jaunatviška. Naujokai privalo įrodyti, kad jie tikrai verti gimnazisto vardo. Sunkiausi išbandymai jų laukia kliūčių ruože bei scenoje. Vertinamas ne tik vikrumas, ištvermė, bet ir intelektas, meniniai gebėjimai.     

 

3. Kalėdinių renginių ciklas „Padovanok draugui Kalėdas“

Gruodžio mėnesį centro bendruomenė organizuoja gerumo akciją „Padovanok draugui Kalėdas“. Mokiniai kepa skanumynus, ruošia meninę programą ir lanko Visagino miesto darželius, vienišus senelius,  Visagino socialinių paslaugų centro bendruomenę ir gyvūnų prieglaudos „Padėk man“ keturkojus globotinius. Šventiškai papuoštas  centro gimnazijos nykštukų autobusiukas rieda nuo vienos įstaigos prie kitos, dovanoja šventinę nuotaiką vaikams ir suaugusiems. Mokiniai dovanojame gerumą tiems, kuriems to labiausiai reikia.  

 

4. Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų diena. Centro bendruomenė prisijungia prie Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti inicijuotos akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“. Tai rimties ir susikaupimo diena. Žvakutės liepsnelė kviečia pamąstyti apie gyvenimo prasmę, laisvės kainą bei kiekvieno Lietuvos piliečio vertybines nuostatas.

 

5. Lietuvos valstybės atkūrimo diena
Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją apžvelgiamas tautos istorijos kelias. Mokinių parengta literatūrinė kompozicija atspindi ne tik lietuvio pasaulėjautą,  bet ir ugdo patriotinius jausmus, teikia estetinio pasigėrėjimo akimirkų. 

 

6. Šimtadienis
Šimtadienis – tradicinė ketvirtosios klasės gimnazistų šventė. Tai ženklas, kad artėja metas susikaupti. Tačiau pati šventė linksma, šmaikšti ir originali, nes ketvirtokus sveikina trečios klasės gimnazistai: įteikia pusatestačius, šimtadienio kalendorius, dienoraštį. Ketvirtokai turi išlaikyti „egzaminus“, jiems teikiamos „Auksinio šimto“ nominacijos.    

 

7. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena 
Nepriklausomybės atkūrimo dienos – Kovo  11-osios minėjimas netradicinis. Šią dieną vyksta piešinių konkursas ir „Protų mūšis“. Klasių komandos piešia plakatus, atspindinčius nepriklausomos Lietuvos istorijos žingsnius. „Protų mūšyje“  gimnazistai ne tik varžosi  ir parodo savo žinias, bet turi  galimybę ir sužinoti daug naujų, įdomių faktų apie savo kraštą.  Renginių tikslas -  ugdyti pilietiškumą, pasitikrinti  žinias apie Lietuvą, praplėsti akiratį,  suburti bendruomenę.

 

8. Paskutinio skambučio šventė
Paskutinio skambučio šventė – graži, šiek tiek nostalgiška šventė. Paskutinė pamoka, trečiokų „gyvasis takas“ palydi abiturientus į aktų salę. Čia skelbiama, kad abiturientai baigė vidurinio ugdymo programą, todėl jiems iškilmingai įteikiamos gimnazistų regalijos – kepuraitė ir šalikėlis su išsiuvinėtu mokyklos logotipu. Abiturientai palieka testamentą, šimtadienio dienoraštį ir mokyklos raktą trečiokams. Šokamas abiturientų valsas, giedamas gimnazistų himnas, po kurio iškilminga eisena abiturientai eina į bažnyčią. Čia aukojamos Šv. Mišios. Po jų visa abiturientų laida fotografuojasi.