- Pradžia
- Priėmimas
- Gimnazijos skyrius
-
Pirminis profesinis mokymas
- Automatinių sistemų mechatronikas (2024 M. ŽIEMOS PRIĖMIMAS)
- Elektrikas (2024 m. žiemos priėmimas)
- PLASTIKŲ LIEJIMO MAŠINŲ DERINTOJAS (2024 M.ŽIEMOS PRIĖMIMAS)
- Plastikų liejimo įrenginių operatorius III lygis
- Suvirintojas
- Suvirintojas III lygis (2024 m. žiemos priėmimas)
- Metalo apdirbimo staklių operatorius
- Metalo apdirbimo staklių operatorius III lygis
- Šaltkalvis
- Šaltkalvis III lygis
- Šaltkalvis II lygis
- Maketuotojas
- Kompiuterinio projektavimo operatorius
- Kompiuterinio projektavimo operatorius III lygis
- Jaunesnysis sistemų administratorius
- Jaunesnysis JAVA programuotojas
- Apskaitininkas (2024 m. žiemos priėmimas)
- Finansinių paslaugų teikėjas
- Ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjas (2024 m. žiemos priėmimas)
- Individualios priežiūros darbuotojas III lygis (2024 m. žiemos priėmimas)
- Virėjas
- Vizualinės reklamos gamintojas
- Virėjas III lygis (2024 m. žiemos priėmimas)
- Elektros įrangos surinkėjas III lygis
- INFORMACINIŲ IR RYŠIŲ TECHNOLOGIJŲ APTARNAVIMO TECHNIKAS
- Biuro administratorius
- E. PARDAVĖJAS-KONSULTANTAS
- Floristas
- DEKORUOTOJAS
- KONDITERIS
- FLORISTO PADĖJĖJAS
- DUONOS IR PYRAGO GAMINIŲ KEPĖJAS
- RANKDARBIŲ GAMINTOJAS
- Tęstinis profesinis mokymas
- Asmens kompetencijų vertinimas
- Baigimo dokumentai skaitmeninė forma (nuo 2023-05-01)
-
Pameistrystė
- Nacionalinis mechatronikos konkursas
- Konferencija „Pameistrystės iššūkiai ir galimybės inžinerinėje pramonėje“
- PAMEISTRYSTĖ – TAVO PROFESIJOS PRADŽIA (trumpoji versija -LT pavyzdys)
- PAMEISTRYSTĖ – TAVO PROFESIJOS PRADŽIA (LT, LV, EE ir DE pavyzdžiai)
- Kuriantys Lietuvą. Pameistrystė (Intersurgical)
- Kuriantys Lietuvą. Pameistrystė (Harju Elekter)
- Kuriantys Lietuvą. Pameistrystė (Hoda)
- „KURIANTYS LIETUVĄ. PAMEISTRYSTĖ“ (Continental)
- Dualinis mokymas - pameistrystė
Naujienos
Konferencija: Pameistrystės iššūkiai ir galimybės inžinerinėje pramonėje
2022-05-16
Gegužės 12 d. Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centre vyko konferencija „Pameistrystės iššūkiai ir galimybės inžinerinėje pramonėje“. Konferenciją surengė Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, AHK, „Investuok Lietuvoje“ ir LINPRA.
Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Visagino ir Panevėžio savivaldybės, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Investuok Lietuvoje, Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Litexpo, VšĮ Visagino ekonomikos ir plėtros agentūros, darbdavių, bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų atstovai.
Konferencijos lektoriai - švietimo ir verslo atstovai, tarptautiniai ekspertai - pristatė pameistrystės iššūkius ir galimybes, mokymosi darbo vietoje bei pameistrystės įgyvendinimo praktikas, pasidalino patirtimi. Kvietė suinteresuotąsias šalis diskutuoti ir efektyviai vystyti pameistrystės modelį Lietuvos miestuose bei regionuose, skatinti verslo ir mokymo įstaigų bendradarbiavimą.
Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Julius Jakučinskas savo pranešime „Pameistrystė: kur esame ir kur link einam? “sakė, kad Vyriausybės programoje yra numatyta įgyvendinti pameistrystės sistemą pažangiose ekonomikos srityse ir tuose ekonomikos sektoriuose, kuriuose vyrauja didžiausia profesinės kvalifikacijos specialistų paklausos ir pasiūlos neatitiktis. Toks mokymas labai reikalingas jau dirbantiems žmonėms, kurie nori įgyti konkrečiai darbo vietai reikalingą kvalifikaciją.
Milisenta Misevičiūtė, Investuok Lietuvoje, Regionų plėtros projektų vadovė savo pranešime ,,Žingsniai sėkmingos pameistrystės link“ pasakojo, kad Lietuva yra tarp trijų valstybių, kurių darbo rinką iki 2035 m. automatizacija paveiks labiausiai. Daugiausiai, net 57 % darbo vietų bus automatizuota gamybos sektoriuje. Siekiant paruošti darbo rinką šiam pokyčiui būtina sudaryti persikvalifikavimo ar kvalifikacijos kėlimo galimybes jau dabar į prioritetines ir perspektyvias ekonomikos sritis.
AHK dualinio mokymo atstovė Baltijos šalims Eugenija Novicki-Bittner pristatė pranešimą „Esminiai Vokietijos dualinio mokymo elementai ir jų pritaikomumas“. Jame papasakojo apie Vokietijos – Baltijos šalių prekybos rūmus, kurie jau daugiau nei 25 metus aktyviai puoselėja ir vysto šalių ekonominius santykius. Akcentavo, kad viena pagrindinių pameistrystės veikėjų yra įmonė. Sklandus perėjimas iš mokymo į darbo rinką gali būti pasiektas tik aktyviai dalyvaujant įmonėms.
LINPRA viceprezidentas ir įmonės „Harju Elekter“ CEO Tomas Prūsas, atskleidė savo pranešime „Kas yra inžinierius Lietuvoje? “. LINPRA viceprezidento teigimu, mokymo įstaigų ir verslo misija – kad inžinieriaus specialybė vėl taptų „jėgišku pasirinkimu“ jaunimui. Lietuvos inžinerinės įmonės kviečia apsilankyti moksleivius, kad šie įvertintų, kaip dirba modernus verslas. „Galiu pasakyti, jog dauguma mokinių nustemba pamatę, kad šiuolaikinė inžinerija yra visai kitokia, nei jie įsivaizdavo ar girdėjo iš tėvų. Inžinerijos spektras platus: programavimas, architektūra, tekstilė, mechanika ir kitos sritys“, – įsitikinęs T. Prūsas.
UAB „Intersurgical“ gamybos inžinerijos direktorius Martynas Griežė savo pranešime ,,Įmonės patirtis įgyvendinant pameistrystės programą“ pristatė Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro ir UAB „Intersurgical“ bendradarbiavimą. Pristatė įmonės veiklą, pameistrystės mokymo keliamus privalumus ir iššūkius.
Savo pranešime Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius dr. Vytautas Petkūnas džiaugėsi, kad jo vadovaujamoje įstaigoje pirmą kartą surengta tokio pobūdžio konferencija. „Pameistrystės – kaip mokymosi forma – verslo įmonėse nėra tiek paplitusi, kiek norėtume. Kiek klausiame, kalbamės, tai verslas lyg ir girdėjęs apie tokį bendradarbiavimą, tačiau konkrečiai nieko pasakyti negali. Kai kurioms įmonėms vis dar sudėtinga pamatuoti, kokia bus bendradarbiavimo nauda, kas turi rodyti iniciatyvą, kur kreiptis ir panašiai. Tačiau tos informacijos stinga ne tik verslas – pameistrystės patirties nėra sukaupusios ir mokymo įstaigos: trūksta žinių, kaip organizuoti patį mokymą, kaip suderinti darbą įmonėje ir mokymąsi“, – kalbėjo dr. V. Petkūnas, konferencijoje skaitęs pranešimą „Pameistrystės įgyvendinimo modelis inžinerinėje pramonėje“.
Konferencijos pabaigoje vyko apskritojo stalo diskusija, kurią moderavo Lietuvos inžinierijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA direktorius Darius Lasionis.
